Popiežius Korsikoje sutiks seną ir gyvastingą bendruomenę
280 000 pakrikštytųjų, 434 parapijos, 80 kunigų ir 19 diakonų, 92 tikinčiųjų brolijos, puoselėjančios šimtametes pamaldumo tradicijas – galima priminti, kad popiežius atvyksta užbaigti kongreso apie liaudies pamaldumą Viduržemio jūros regione ir ne kartą yra pabrėžęs, jog liaudies pamaldumo tradicijos nėra atgyvena. Priešingai, iš naujo ir kūrybingai permąstytos jos gali pasakyti ir perteikti giliausius dalykus asmenį ir tikėjimą, kaip pažymėta jo naujausioje enciklikoje apie Švč. Jėzaus Širdies pamaldumą Dilexit nos. Joje kalbama apie „širdies“, asmenį vienijančio ir harmonizuojančio centro, į kurį kreipiasi ir Dievas, sampratą.
Krašto krikščioniškoji istorija siekia kone 2000 metų, kaip ir kitose Romos imperijai pavaldžiose provincijose. San Ghjuvà krikštyklos pamatai, priklausę šv. Jono ir šv. Eufrazijaus katedros kompleksui, siekia V amžių. VI amžiuje Grigalius Didysis Korsikos teritorijoje įsteigė Alerijos vyskupiją. Šiandien regimos didžiosios bažnyčios, įskaitant pačią Ajačo katedrą, išgyvenus sunkų Viduramžių ir saracėnų musulmonų puldinėjimo laikotarpį, pradėjo kilti nuo XIV amžiaus, Pizos ir Genujos Respublikų valdymo laikotarpiu, bet yra ir romaninės ar gotikinės architektūros pavyzdžių. Kurį laiką Korsika buvo pavaldi Popiežių valstybei, o XVII amžiaus pirmojoje pusėje Romoje patruliavo Korsikiečių sargybos nariai. Daug būtų galima pasakoti apie peripetijas, lydėjusias popiežių ir kone garsiausio korsikiečio – Napoleono – sudėtingus santykius.
Kone šimtas Korsikos bažnyčių yra dedikuotos, įvairiais titulais, Dievo Motinai. 1676 metais jėzuito Francesco de Geronimo sukurta giesmė Diu vi Salvi Regina, perfrazuojanti Salve Regina, Korsikoje tapo tokia populiari, kad 1735 metais net paskelbta krašto himnu, giedamu iki šiol ir meldžiančiu dangiškosios Motinos globos salos žmonėms.
Nors sunku pralenkti Ispanijoje rengiamas velykines procesijas, taip pat liaudies pamaldumo apraiškas, Ajačo vyskupijos dosjė primenama, jog ir Korsikos saloje gyvuoja iš tiesų unikalios Didžiosios savaitės tradicijos, taip pat atgailautojų, velionių išlydėjimo ir kiti papročiai. Nenusileidžia korsikiečių polifoninės giesmės, religinės ir pasaulietinės, įtrauktos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Korsikiečiai myli ir gerbia kelias dešimtis šventųjų, moterų ir vyrų, nors tik vienas iš jų – Théophilio de Corte, 1740 metais miręs pranciškonas – yra kilęs iš jų pačių tarpo. Yra pradėtos trys kitos kanonizacijos bylos.
Popiežius Pranciškus Korsikoje susitiks su sena, gyvastinga, įdomia Bažnyčia, žadama Ajačo vyskupijos, kuriai nuo 2021 vadovauja jaunas ir dinamiškas ganytojas – kardinolas François-Xavieras Bustillo – parengtame dosjė. (RK / Vatican News)
